Česlovas Juršėnas dalyvaus savo atsiminimų knygos „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2023) pristatyme ir diskusijoje.

Užtenka pasakyti ČESLOVAS JURŠĖNAS, ir tuoj prisiminsime jo nuveiktus darbus, pareigas, titulus, prisiminsime veidą iš TV ekranų, paskaitas ir knygas.

Ši knyga – žymaus politiko ir žurnalisto atsiminimai, įspūdžiai, apmąstymai. Aprėpiantys biografiją, dalyvavimą sprendžiant Lietuvai svarbius reikalus, piešiantys gyvenimo ir veiklos kelyje sutiktus žmones. Pasakojimai gyvi, nuotaikingi, ironiški, autoironiški ir kartu – fiksuojantys įvykių tikrumą. Liudijimai išliekamosios vertės.

„Stovėjo prieš tankus, o nepastovi prieš Juršėną.“ Vytautas Landsbergis

Knyga „Kvepalai. Olfaktorinės istorijos“ – leidyklos „Obuolys“ bestseleris, jau trečią kartą išleidžiamas solidžiais tiražais, tapo vienu labiausiai vertinamų parfumerijos pažinimo leidinių tarp Lietuvos kvapomanų bei smalsių skaitytojų. Knygos autorius, parfumeris, pirmojo Lietuvoje registruoto autorinės parfumerijos prekės ženklo „FUMparFUM“ kūrėjas Aistis Mickevičius kviečia susitikti pakalbėti apie dinamiško parfumerijos pasaulio naujienas, sensacijas, aktualijas ir mitus.

Herkus Kunčius – postmodernistas, jo kūriniuose gausu pasaulinės kultūros citatų, pavardžių, aliuzijų.

Autorius save pristato trumpai ir šmaikščiai:

Darbo santykius turi.

Menininko statusą turi.

Pensijos senatvei nekaupia.

Herkus Kunčius spalio 27 d. dalyvaus savo romano „Šaltasis karas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2023) ir dramų rinkinio „Nušviesta: komunistinės dvasios dramos“, Birutės Kapustinskaitės dramaturgijos pristatyme ir diskusijoje.

Lapkričio 18 d. prozininkas dalyvaus Volodymyro Zelenskio knygos „Žinia iš Ukrainos“ (Alma littera, 2023), Serhijaus Rudenkos knygos „Zelenskis“ (Alma littera, 2023) pristatyme ir diskusijoje.

Vladas Braziūnas (g. 1952 m. Pasvalyje) – poetas, vertėjas, žodžių muzikos kūriniams bei jų libretų autorius. Studijavo žurnalistiką ir lietuvių filologiją. Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos, Lietuvių PEN centro ir kai kurių kitų Lietuvos bei tarptautinių organizacijų narys. Pelnęs daugelį Lietuvos ir kitų šalių valstybinių bei literatūrinių apdovanojimų, reikšmingiausi iš jų – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno (2013) bei Baltijos Asamblėjos literatūros premijos (2017). Bendradarbiauja su kompozitoriais, muzikos kolektyvais, taip pat ir su Šiaulių „Polifonija“. Rengia poezijos skaitymus dviem (ar daugiau) balsais – autoriaus ir kurio nors (kurių nors) muzikos instrumento (instrumentų), šitaip ne vienas dešimtmetis rodytasi, pavyzdžiui, su Algirdu Klova, Sauliumi Petreikiu, Domantu Razausku, Petru Vyšniausku, Veronika Povilioniene, pastaraisiais metais intensyviau – ir su Agota Zdanavičiūte.

Vladas Braziūnas dalyvaus savo poezijos rinktinės „Laiko pralandos“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022) pristatyme.

Esu Eimantas Gudas, istorikas, muziejininkas, knygų ir straipsnių autorius. Rašau daugiausia apie Lietuvos didžiuosius kunigaikščius ir didikus. Aristokratijos istorija domiuosi nuo vaikystės ir šio ilgalaikio domėjimosi rezultatas yra knygas „Mėlynas kraujas“.

Eimantas Gudas dalyvaus savo knygos „Mėlynas kraujas“ (Alma littera, 2023) ir Ilonos Skujaitės romano „Karo nuotaka“ (Alma littera, 2023) pristatyme ir diskusijoje.

Esu žurnalistė ir komunikacijos specialistė, įsimylėjusi Lietuvos istoriją. Straipsnių kariuomenės, aviacijos ir verslo temomis autorė, buvusi LRT televizijos ir TV-6 laidų bendraautorė, dokumentinių filmų apie Lietuvos kariuomenę scenaristė. Pabandyti tapti rašytoja mane sugundė Švedijos karalienės Kotrynos Jogailaitės gyvenimo istorija – labai norėjosi į mūsų atminties lauką sugrąžinti šią nepaprasto likimo moterį. „Karo nuotaka“ – tai romanas, kuriame susipina dvi jaudinančios meilės ir karo gijos, karališki moterų ir vyrų žaidimai, virtę intriguojančia drama, kupina aistros, išdavysčių, kovų dėl valdžios ir XVI a. Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Maskvos valdovų rūmų paslapčių.  

Ilona Skujaitė dalyvaus Eimanto Gudo knygos „Mėlynas kraujas“ (Alma littera, 2023) ir savo romano „Karo nuotaka“ (Alma littera, 2023) pristatyme ir diskusijoje.

Gimiau, užaugau, vėliau studijavau lietuvių filologiją ir italų kalbą Vilniuje. Beveik atsitiktinai pasirinktos studijos vėliau nuvedė į Italiją, ten gyvenau du kartus po pusę metų: studijavau Udinės universitete, atlikau praktiką rašytojų Jameso Joyce’ o ir Italo Svevo muziejuje Trieste. Literatūra man visada buvo brangi ir įdomi – vaikystėje daug skaičiau, paauglystėje atradau poeziją ir pabandžiau pati ją kurti. Man patinka stebėti žmones, jų bendravimą, atkreipti dėmesį į kasdienybės detales, išgirsti ar išgalvoti istorijas ir, jei pavyksta, užrašyti. 

Ramunė Brundzaitė dalyvaus Rimvydo Stankevičiaus poezijos rinkinio „Įsitvėrimai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2023) ir savo poezijos rinkinio „Tuščių butelių draugija“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022) pristatyme.

Esu Rimvydas Stankevičius – poetas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Esu išleidęs dešimt poezijos knygų, dvi eseistikos knygas, eiliuotą pasaką vaikams, miniatiūrų apysaką.
Pirmuosius eilėraščius parašiau vaikystėje, besimokydamas pradinėse klasėse. Studijų metais prie poezijos grįžau ir jau daugiau su ja niekuomet nesiskyriau. Man visuomet ji buvo ir tebėra svarbiausioji mano veikla gyvenime, manoji saviraiška, manoji dievoieška ir, galima sakyti, viso manojo dvasinio gyvenimo sinonimas. Poezija – tai nelyg vagystė iš nebūties, po kurios pasaulis tampa didesnis ir turtingesnis.

Rimvydas Stankevičius dalyvaus savo poezijos rinkinio „Įsitvėrimai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2023) ir Ramunės Brundzaitės poezijos rinkinio „Tuščių butelių draugija“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022) pristatyme.

Kiekvieną dieną atsikėlęs pasižiūriu į darbų kalendorių ir suprantu, kuo reikės šiandien būti: dėstytoju, literatūros istoriku, sūnum, tėvu, namų šeimininke, o gal nutiks stebuklas ir galėsiu rašyti. Kai kuriems esu rašytojas, ypač kai jie skaito mano parašytas knygas („Pietinia kronikas“, „Remyga“, „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“ ir kitas) arba žiūri spektaklius, sukurtus pagal mano tekstus. Pats sau esu rašytojas, kai rašau. 

Rimantas Kmita spalio 27 d. dalyvaus Herkaus Kunčiaus romano „Šaltasis karas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2023), dramų rinkinio „Nušviesta: komunistinės dvasios dramos“, Birutės Kapustinskaitės dramaturgijos pristatyme ir diskusijoje.

Lapkričio 18 d. Rimantas Kmita dalyvaus kartu su Povilu Vincentu Jankūnu išleistos knygos apie Šiaulius „Keliuonė“ (Šiaulių dailės galerija, leidykla „Aukso žuvys“, 2023) pristatyme ir diskusijoje.

Šeštoje klasėje rašiau laišką sau, kad norėčiau būti komiksų piešėju arba architektu. Man pasisekė, nes šiandien galiu pasakyti, kad esu ir tas, ir tas. Mano architektūrinius parodų sprendimus galima išvysti įvairiuose muziejuose, o komiksus skaityti knygose ir žurnaluose. Džiaugiuosi sinergija tarp šių meno sričių, kurios mano kūryboje nuolatos papildo ir praturtina viena kitą. Manau, kad naujasis komiksas apie Šiaulius bus puikus to įrodymas.

Povilas Vincentas Jankūnas lapkričio 18 d. dalyvaus kartu su Rimantu Kmita išleistos knygos apie Šiaulius „Keliuonė“ (Šiaulių dailės galerija, leidykla „Aukso žuvys“, 2023) pristatyme ir diskusijoje.

Pasak kritikų, siurrealistas ir fantastas, penkiolikos Lietuvoje išleistų originalių knygų autorius ir Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas Jaroslavas Melnikas savo kūryboje kuria paslapties, neretai ir absurdo atmosferą, meistriškai manipuliuoja vietos, laiko, erdvės sąvokomis, sujungdamas dramatinę įtampą, meninį įtaigumą ir filosofines įžvalgas.

Jis vienas žymiausių lietuvių rašytojų užsienyje, jo distopiniai romanai ir siurrealistinė proza ​​išversti į prancūzų, anglų, vokiečių ir kitas kalbas, pelnę prestižines literatūros nominacijas ir apdovanojimus. Jo romanas „Tolima erdvė“ tapo „BBC Metų knyga“, tai pat „Metų knyga“ Prancūzijoje ir Ukrainoje, nuo 2021 m. romanas įtrauktas į privalomą Ukrainos vidurinių mokyklų mokymo programą.

Kultinis romanas „Maša arba postfašizmas“ 2020 m. Prancūzijoje pateko į romanų TOP 10, o romanas „Adata“ 2023 m. – į TOP 7. Apie J. Melniką rašo Le Monde, Figaro, Liberation, Le Point, L‘Observateur, Télérama ir kiti leidiniai. Paryžiaus kritikai jo distopinius romanus gretina su šio žanro romanų pasauliniais klasikais: Orvelu, Huxley, Bradbury, Saramago, o jo siurrealistinę trumpąją prozą – su Kafka ir Cortazaru.

Trumpos siurrealistinės prozos knygą „Rojalio kambarys“ Lietuvos skaitytojai išrinko viena geriausių lietuvių literatūros šimtmečio knygų („Šimtmečio 100 knygų“,  2018). Knyga, išleista anglų kalba, sulaukė apie 15 palankių recenzijų ir Didžioje Britanijoje tapo prestižinės premijos INTERNATIONAL RUBERY BOOK PRIZE finalininke.

2023 m. kovo ir balandžio mėnesiais LRT transliavo pirmąjį Lietuvoje šešių serijų radijo serialą „Troškulys“, sukurtą pagal J. Melniko romaną „Adata“.

Naujasis J. Melniko romanas „Te visad būsiu aš“ apie nemirtingą žmogų užbaigia jo distopinę egzistencinę trilogiją ir pagal balsavimo rezultatus jau tapo Lietuvos „2022 m. Metų knygos“ finalininku (15 min surengtas balsavimas), taip pat pateko į Kinematografiškiausių metų knygų dešimtuką.

Jaroslavas Melnikas lapkričio 18 d. dalyvaus Unės Kaunaitės romano „2084“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2023) ir savo romano „Te visad būsiu aš“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022) pristatyme ir diskusijoje.

Dienomis gyvenu švietimu ir viskuo, kas su juo susiję, laisvu metu – kūryba. Su kiekviena knyga stengiuosi išmėginti naujas, dar neatrastas teritorijas, taip ketvirtoji mane atvedė į ateities pasaulį. Savo kūriniais niekada nenoriu teigti, greičiau priešingai – kelti klausimus ir kartu su skaitytojais ieškoti atsakymų.

Unė Kaunaitė lapkričio 18 d. dalyvaus savo romano „2084“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2023) ir Jaroslavo Melniko romano „Te visad būsiu aš“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022) pristatyme ir diskusijoje.

Gimiau ir gyvenu Vilniuje. Kiek save pamenu, mintyse visada dėliodavau tekstus, bet dažniau vis dėlto jų neužrašydavau. Dalis liko Vilniaus patiltėse, kur vienu metu mėgau vaikščioti naktimis, dalis – miškuose šalia sodybos. Nuo 2017 metų ėmiau rašyti į „Šiaurės Atėnus“, o 2022 m. išėjo mano novelių knyga „Mirę irgi šoka“ (leidykla „Kitos knygos“), Metų knygos rinkimuose pateko į prozos suaugusiesiems knygų trejetuką.
Kai nerašau, fotografuoju. Ir tekste, ir fotografijoje man įdomiausi netikėti rakursai, detalių stambūs planai.

Eglė Frank lapkričio 18 d. dalyvaus Rasos Aškinytės apsakymų rinkinio „Penkios istorijos apie meilę su laiminga pabaiga“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022), Lauros Sintijos Černiauskaitės esė knygos „Džiaugsmynas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022) ir savo novelių rinkinio „Mirę irgi šoka“ (Kitos knygos, 2022) pristatyme ir diskusijoje.

Rašymas nėra svarbesnis už gyvenimą. Todėl visų pirma mokausi gyventi – lėtai ir paprastai. Girdėti, matyti, jausti ir mąstyti. Vienodai dėmesingai sutikti kiekvieną, kuris prie manęs prieina. Kai nesirašo, nerašyti. Laisvu laiku ilgėtis to, ko žemėje nėra ir būti negali.

Laura Sintija Černiauskaitė lapkričio 18 d. dalyvaus Rasos Aškinytės apsakymų rinkinio „Penkios istorijos apie meilę su laiminga pabaiga“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022), Eglės Frank novelių rinkinio „Mirę irgi šoka“ (Kitos knygos, 2022) ir savo knygos „Džiaugsmynas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022) pristatyme ir diskusijoje.

Baigiau istorijos bakalauro, filosofijos magistro, edukologijos doktorantūros studijas. Šiuo metu studijuoju Geštalto psichoterapiją.

2006–2017 m. dirbau Europos Taryboje (Strasbūre), dabar dėstau Vilniaus universitete bei turiu privačią psichoterapijos praktiką. 

Nuo 2012 m. esu Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 

Esu laiminga dviejų suaugusių sūnų mama.

Mano hobis – rašymas (romanų ir laiškų) ir pamestų bei išmestų dalykiukų rankiojimas. 

Rasa Aškinytė lapkričio 18 d. dalyvaus savo apsakymų rinkinio „Penkios istorijos apie meilę su laiminga pabaiga“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022), Eglės Frank novelių rinkinio „Mirę irgi šoka“ (Kitos knygos, 2022) ir Lauros Sintijos Černiauskaitės knygos „Džiaugsmynas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022) pristatyme ir diskusijoje.

Evaldas Vaikasas (vokalas) 2017 m. baigė Šiaulių universiteto muzikos pedagogikos ir atlikimo meno bakalaurą, o 2020 m. – VU Šiaulių akademijos muzikos pedagogikos ir atlikimo meno magistrantūros studijas, aktyviai koncertuoja įvairiose Lietuvos scenose. Evaldas dalyvavo „Lietuvos balso“, „X-faktoriaus“, „Mes vieno kraujo“ televizijos projektuose, yra charizmatiškas vaikinas, savo balsu klausytojus prikaustantis prie kėdžių. Subtilus Evaldo humoro jausmas sukuria nuoširdžią atmosferą, kuri kiekvienam žiūrovui leidžia pasijusti koncerto dalimi.

Deividas Pileckas (fortepijonas) – Kaune studijuoja džiazo atlikimą. Deividas groti pradėjo būdamas jau 8-erių. Dabar sėkmingai koncertuoja įvairiose Lietuvos scenose. Deivido meilė muzikai ir fortepijonui paliks neišdildomą įspūdį.

Evaldo ir Deivido akustinę programą išgirsite Šiaulių knygų mugės uždaryme lapkričio 18 dieną.

Kartu su vyru auginu sūnų Majų ir dukrą Milaną – didžiausius savo svajonės kurti vaikams įkvėpėjus ir palaikytojus. Sekdama jiems istorijas, stengdavausi sukurti ne tik įdomų pasakojimą, bet ir atsakyti į tuo metu vaikams rūpimus klausimus. Taip vieną dieną gimė Ateivukas – smalsus, linksmas personažas, tapęs vaikų numylėtiniu. Sykį, klausydami dar vienos istorijos apie Ateivuką, vaikai liepė šias pasakas užrašyti. Taip ir gimė mano pirmoji knyga vaikams „Kajaus ir Ateivuko kelionė į Burbuliandiją“. Joje pasakojama linksma ir svajinga istorija apie berniuko Kajaus ir Ateivuko draugystę bei jų nuotykius spalvingoje Burbuliandijos planetoje.

Leiskimės drauge į nepaprastą kelionę!

Jovita Mazina spalio 23 d. dalyvaus savo prozos knygos „Kajaus ir Ateivuko kelionė į Burbuliandiją“ (Vaga, 2022) pristatyme.

Kalbėti apie save sunkiau, nei rašyti. Galėčiau būti slaptu agentu, nes viską stebiu ir deduosi į galvą ieškodamas siužetams naujų idėjų. Arba po pasaulį besitrankančiu bebaimiu keliautoju, kasdien susiduriančiu su naujais pavojais. Bet nesu. Užtai rašau knygas vaikams, kuriose dedasi tokie dalykai, kad laikykis! Esu ir literatūrinio žurnalo vaikams „Laimiukas“ vyriausias redaktorius. Čia būsimieji skaitytojai ima bičiuliautis su knygomis ir jei ta draugystė tęsiasi ilgai – kas gali būti geriau? O kartais čiumpu į rankas gitarą, pieštuką ir keliauju pas vaikus patriukšmauti bei supažindinti su savo kurtais personažais.

Virgis Šidlauskas spalio 25 d. dalyvaus savo prozos knygos „Savanos istorijos“ (Nieko rimto, 2022) pristatyme ir edukacijoje.

Redaktorius, apžvalgininkas, kelionių vadovas, komunikacijos specialistas Liudas Dapkus gyvenime derina daugybę labai skirtingų veiklų, tačiau jo didžioji aistra visuomet buvo, kaip pats sako, juodų avių ganymas. Nuo geopolitinių konfliktų analizės ir reportažų iš karo zonų – iki pokalbių su įdomiais žmonėmis ir pasakojimų iš atokiausių planetos vietų.

Šio autoriaus profesinės patirties bagaže – žurnalistikos ir politikos mokslų studijos įvairiose šalyse, vadovavimo redakcijoms dešimtmečiai, todėl jo publicistikos temos ir geografija – stulbinama, o stilius – išskirtinis.

Liudo kelyje – darbas tarptautinėse naujienų agentūrose, vadovavimas naujienų portalams ir žurnalams, kelionių dokumentikos ir TV pokalbių laidų kūryba.

„Būtų net keblu išskirti, kas man yra įdomiausia, tačiau pirmajame interesų penketuke tikrai atsidurtų mokslas, geopolitika, literatūra, gyvoji gamta ir muzika“, – prisipažįsta autorius, aplankęs daugiau nei 70 valstybių ir teritorijų. Tarp ryškiausius įspūdžius palikusių ir daugybę minčių sukėlusių vietų – Čečėnija, Afganistanas, Libanas ir, žinoma, Ukraina, kurios studijoms pastaraisiais metais jis skyrė daugiausia dėmesio.

Prieš pusantrų metų skaitytojus nudžiuginęs kelionių publicistikos knyga „Žuvis, kuri supainiojo duris“, Liudas grįžta su įtempto veiksmo kūriniu „Saulėgrąžų dievas“.

Liudas Dapkus spalio 26 d. dalyvaus savo romano „Saulėgrąžų dievas“ pristatyme.

Birutė Kapustinskaitė – dramaturgė, scenaristė, režisierė. 2018 m. gavo Auksinių scenos kryžių apdovanojimą kaip geriausia dramaturgė. Parašė scenarijus vaidybiniams filmams „Čia buvo Saša“ (rež. E. Jankauskas), „Man viskas gerai“ (rež. E. Jankauskas), „Žmonės, kuriuos pažįstam“ (rež. T. Smulkis).

Jos pjesės buvo išverstos į daugiau nei penkias kalbas ir pastatytos įvairiose šalyse. 2019 m. Obanės kino festivalyje ji apdovanota už filmo „Čia buvo Saša“ scenarijų. Jos režisūrinis debiutas „Mamos“ 2023 m. Vilniaus tarptautiniame trumpųjų filmų festivalyje pelnė geriausio lietuviško trumpametražio filmo įvertinimą. Dėsto scenarijų rašymą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Vilniaus universitete ir įkūrė rašytojų agentūrą „Heads and Hands Scripthouse“.

Birutė Kapustinskaitė spalio 27 d. dalyvaus Herkaus Kunčiaus romano „Šaltasis karas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2023), dramų rinkinio „Nušviesta: komunistinės dvasios dramos“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019) ir savo dramaturgijos pristatyme bei diskusijoje.

Kotryna Zylė – vaikų ir jaunimo knygų autorė, įvairių literatūrinių iniciatyvų sumanytoja, už savo kūrybą pelniusi ne vieną apdovanojimą. Rašytoja yra dviejų vaikų mama, pliušinės avytės ir ekskavatoriaus transformerio močiutė. Labai mėgsta troleibusus ir traukinius, jais mielai rieda į susitikimus su skaitytojais. Kotryna sako, kad jos GERIAUSIA DIENA ta, kai dar nieko nėra parašiusi, bet jau turi šviežutėlį sumanymą naujai knygai ir atrodo, kad ji bus geriausia pasaulyje!

Inga Dagilė – labiausiai žinoma kaip knygų vaikams dailininkė ir dizainerė, įvertinta apdovanojimais. Mažiau žinoma kaip dviejų kūrybingų vaikų mama. Visai nežinoma kaip sportininkė, treniruotėse mosuojanti kardu. Retai geria kavą, bet dažnai į namus parneša naują kavos puodelį. Kolekcionuoja vaikų piešinius ir įdomių formų akmenukus. Ingai GERIAUSIA DIENA yra ta, kuri prabėga pastebėta.

Kotryna ir Inga lapkričio 6 d. dalyvaus savo knygos „Geriausia diena“ (Aukso žuvys, 2022) pristatyme ir edukacijoje.

Esu Agnė Žagrakalytė, jau beveik dvidešimt metų gyvenu Belgijoje. Esu išleidusi keturias poezijos („Išteku“, „Visa tiesa apie Alisą Meler“, „Štai“, „Bu bu itis, arba Alisa Meler išeina pro duris“) ir tris prozos („Eigulio duktė: byla F117“, „Klara“, „Triukšmaujantys: katalikai“) knygas, dar viena prozos knyga „Kilnieji sukčiai“ yra prieinama nemokamai internete – kilnieji.lt. Nuotraukose dažniausiai būnu su šunimi arba su vyru Edgaru, su dviem vaikais nuotraukose nebebūnu, nes jie labai užaugo. Mokausi japoniškų kovos menų, turiu pirmą kendo daną ir antrą iaido daną, mėgstu ilgai eiti, ypač kalnuotais Ardėnų keliukais. Rašau straipsnius žurnalui „Kelionė“ – dažniausiai apie belgų šventuosius.

Agnė Žagrakalytė lapkričio 10 d. dalyvaus savo romano „Triukšmaujantys: katalikai“ (Tyto alba, 2022), Vilmos Žaltauskaitės monografijos „Paklusnūs žmonės. Romos katalikų dvasininkų sociokultūrinė laikysena XIX a. II pusės Lietuvoje“ (Lietuvos istorijos institutas, 2022) pristatyme ir diskusijoje.

Tyrinėju XIX a. Lietuvos istoriją, o labiausiai – kaip ir kodėl Katalikų Bažnyčia dalyvavo XIX a. visuomenės gyvenime, kaip ji patyrė modernizacijos procesą. Man įdomu dvasininkų luomo asmenų tarnystės raiška ir kasdienybė, juos formavę veiksniai; dvasininkų ir tikinčiųjų, dvasininkų ir pasaulietinės valdžios santykių dinamika.

Vilma Žaltauskaitė lapkričio 10 d. dalyvaus Agnės Žagrakalytės romano „Triukšmaujantys: katalikai“ (Tyto alba, 2022), savo monografijos „Paklusnūs žmonės. Romos katalikų dvasininkų sociokultūrinė laikysena XIX a. II pusės Lietuvoje“ (Lietuvos istorijos institutas, 2022) pristatyme ir diskusijoje.

Popieriaus gamybos edukacijoje „Kaip gimsta knygos skirtukas“ prikelsime popierių antram gyvenimui, kalbėsime apie tvarumą ir meilę gamtai.

Kviečiu prisiliesti prie pojūčių kupino popierius perdirbimo proceso ir pasigaminti atviruką arba knygos skirtuką. Procese džiaugsimės tekančiu upeliu, kelsime vandenyne audrą ir pasigaminsime savo unikalų popieriaus lapelį, ant kurio galėsite užrašyti gražiausias savo mintis, svajones ir linkėjimus.

Edukaciją lapkričio 12 d. ves kūrybos namų „Basomis miške“ įkūrėja Aušra Galvanauskė.

Rašymas – mano hobis, kurį atradau labai seniai, tik daug metų buvau apleidusi. Esu informacinių technologijų specialistė, su šeima gyvenu Kaune. Mėgstu keliauti, pažinti kitas šalis ir kultūras, dievinu senus miestus, domiuosi istorija. Nuo vaikystės esu įsimylėjusi Prancūziją, meilė šiai šaliai atsispindi ir mano kūryboje. Esu parašiusi dvi romantiškas istorijas – „Vieną kartą Prancūzijoje…“ ir „Nekenčiu Paryžiaus“, trečias romanas – istorija su mistikos prieskoniu – pakeliui.

Aleksandra M. Aistė lapkričio 14 d. dalyvaus susitikime su lietuvių meilės romanų rašytojomis Kamile Birge, Lavisa Spell, Simona Šara, Ieva Vill ir knygų apžvalgų tinklaraštininke „Lilit istorijos”.

Esu Ieva Vill, instagrame geriau žinoma „knygų užburtosios“ vardu.

Šių metų vasarį „Alma Littera“ leidykla išleido mano pirmąjį romaną „Pažadink mane“.

Tikiuosi, kitais metais mano antroji knyga išvys dienos šviesą ir galėsiu skaitytojams padovanoti šmaikščią, jautrią istoriją. Beje, antroje knygoje sutiksite pirmosios veikėjus!

Ieva Vill lapkričio 14 d. dalyvaus susitikime su lietuvių meilės romanų rašytojomis Kamile Birge, Lavisa Spell, Simona Šara, Aleksandra M. Aiste ir knygų apžvalgų tinklaraštininke „Lilit istorijos”.

Esu laisvalaikiu rašanti IT specialistė. Gyvenu su keturiais vyrais, tad šiek tiek nusimanau apie vyrų psichologiją. Svarbiausia jiems – pavalgyti.

Rašymas man – tai pabėgimas nuo kasdienybės, o mano vyrui – ramybės valandėlės.

Esu dviejų meilės romanų autorė. Knyga „Kasdien vis labiau“ 2020 m. buvo viena iš skaitomiausių bibliotekose, o „Nuodėmės, kurios gyvena tarp mūsų“ buvo gavusi tokius titulus, kaip skandalingiausia ir nuodėmingiausia knyga. Netrukus pasaulį išvys knyga apie charizmatišką gydytoją Henriką, kuris neturi nieko bendro su daktaru Henriku. Knyga turėtų pasirodyti dar metų gale.

Kamilė Birgė lapkričio 14 d. dalyvaus susitikime su lietuvių meilės romanų rašytojomis Lavisa Spell, Simona Šara, Ieva Vill, Aleksandra M. Aiste ir knygų apžvalgų tinklaraštininke „Lilit istorijos“.

Esu Lavisa Spell ir rašau knygas apie meilę. Mėgaujuosi kūryba ir tikiuosi, kad skaitytojas taip pat mėgaujasi keliaudamas mano knygos puslapiais. Siekiu, kad ta kelionė būtų magiška, romantiška, skatintų šypsotis. Didžiausias komplimentas, kai skaitytojai pasako, kad perkaičius lieka labai geras jausmas.

Lavisa Spell lapkričio 14 d. dalyvaus susitikime su lietuvių meilės romanų rašytojomis Simona Šara, Kamile Birge, Ieva Vill, Aleksandra M. Aiste ir knygų apžvalgų tinklaraštininke „Lilit istorijos“.

Esu rašytoja, Simona Šara. Gyvenu, dirbu ir kūriu Kražiuose. Atrodo, pusę savo amžiaus braidžiau tamsoje ir tik atsikėlusi gyventi į nuostabų istorinį miestelį, atėjus dirbti į kultūros sritį, atradau šviesą, grįžau į save ir radau ilgai ieškota vietą po saule. Šiuo metu į gyvenimą planuoju išleisti ketvirtą romaną, o galvoje sukasi dar aibė naujų idėjų. Kokie žodžiai geriausiai apibūdina mano asmenybę? „Netobula darna arba nepriekaištinga betvarkė“. Kodėl taip? Sužinosime susitikus bei dar daug kitų įdomių, o gal ir pikantiškų faktų.

Simona Šara lapkričio 14 d. dalyvaus susitikime su lietuvių meilės romanų rašytojomis Lavisa Spell, Kamile Birge, Ieva Vill, Aleksandra M. Aiste ir knygų apžvalgų tinklaraštininke „Lilit istorijos”.

Donatas Morkūnas – istorikas, politologas, dirbęs Šiaulių universitete (ir tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute), buvęs Šiaulių UNESCO klubo vadovas.

Donatas Morkūnas lapkričio 18 d. dalyvaus Česlovo Juršėno atsiminimų knygos „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2023) pristatyme ir diskusijoje.

Justas Vincas Paleckis – Lietuvos politikas, diplomatas.
Parašė knygas „Šveicarų piramidės“ (1974), „Šveicarų piramidžių papėdėje“ (1985), „Gyvenimas trikampyje: Vilnius, Briuselis, Strasbūras: europarlamentaro Justo Vinco Paleckio užrašai“ (2007) ir kitas.

Apdovanotas Šiaurinės žvaigždės ordino Karininko kryžiumi (1996, Švedija), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2003), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000).

Justas Vincas Paleckis lapkričio 18 d. dalyvaus Česlovo Juršėno atsiminimų knygos „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2023) pristatyme ir diskusijoje.

„Vėjų teatras“ Šiaulių knygų mugėje pristatys spektaklį vaikams „Baisiai gražu“.

Valentinas Sventickas – literatūros kritikas, eseistas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, knygų apie poeziją ir poetus autorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, buvęs Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas ir Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius.

Valentinas Sventickas lapkričio 18 d. dalyvaus Česlovo Juršėno atsiminimų knygos „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2023) pristatyme ir diskusijoje.

Esu iš šiaurės rytų Lietuvos krašto – kupiškėnas nuo Pandėlio, čia pat jau ir Latvija. Vaikystė pralakstyta tarp miškų Vilniaus kaime, dabar jau išnykusiame, netoli Skapiškio. Ir pats nežinau: esu kalbininkas tarp literatų, o gal literatas tarp kalbininkų? Monografijos „Lingvistinis pasaulis poezijoje“ (1997), „Mė(lynojo) nulio lingvistika Vlado Braziūno ir Sigito Gedos poezijoje“ (2007), „Kalbos stigmos poezijoje: (prō)nōmen“ (2012), „Net jeigu ir Angelas… Klemensas Kairys: poezijos ir tremties tekstai“ (2018). Kartais mane pavadina miško atsodintoju, nes atmintinai moku Antano Baranausko „Anykščių šilelį“ taip, kaip ją užrašė poetas 1882 m. Weimaro leidime (išėjo CD 2008 ir 2022 metais).

Prof. Skirmantas Valentas lapkričio 18 d. dalyvaus Vlado Braziūno poezijos rinktinės „Laiko pralandos“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022) pristatyme ir diskusijoje.

Irma Leščinskaitė – tapytoja, Vilniaus dailės akademijos docentė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybinių-kultūrinių industrijų koordinatorė.

Knygos „Dra ta ta“ projekto vadovė.

Irma Leščinskaitė lapkričio 18 d. dalyvaus knygos „Dra ta ta. Stasio Ušinsko marionečių pokalbis su lėlininku Rimantu Driežiu“ (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2022) pristatyme.

Esu lėlininkas, režisierius ir dailininkas. Vilniaus teatre „Lėlė“ dirbu muziejininku ir meninės veiklos archyvaru. Vedu edukacijas, rašau straipsnius, skaitau paskaitas ir kitais būdais populiarinu lėlių teatrą ir jo istoriją.

Rimantas Driežis lapkričio 18 d. dalyvaus knygos „Dra ta ta. Stasio Ušinsko marionečių pokalbis su lėlininku Rimantu Driežiu“ (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2022) pristatyme.

Aušra Endriukaitienė – menotyrininkė, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Muzikos ir dailės skyriaus vedėja.

Aušra Endriukaitienė lapkričio 18 d. dalyvaus knygos „Dra ta ta. Stasio Ušinsko marionečių pokalbis su lėlininku Rimantu Driežiu“ (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2022) pristatyme.

Šiauliai – mylimas mano vaikystės ir jaunystės miestas, į kurį dabar, deja, grįžtu retai – tik aplankyti kapų, pamatyti draugų ar pristatyti knygų. Čia gyvenau bute virš Saulės tako bibliotekos, čia baigiau lietuvių filologijos studijas, dirbau mokytoja. Šiuo metu gyvenu Vilniuje arba sodyboje Rytų Aukštaitijoje, esu laisvai samdoma lektorė ir edukatorė: vedu integruotas dailės ir literatūros pamokas MO muziejuje, kūrybinio rašymo edukacijas, seminarus pedagogams ir kultūros darbuotojams, dalyvauju kūrybiškumo bei skaitymo skatinimo projektuose. Išėjo septynios mano knygos vaikams ir paaugliams, laukdama pasirodant aštuntosios rašau devintąją, dešimtoji minty…

Apdovanojimai: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Vaikų literatūros premija (2018), Prano Mašioto premija (2016), Aldonos Liobytės premija (2016), IBBY premija už geriausią vaikų ir paauglių knygą (2018), Nacionaliniame vaikų literatūros konkurse užimta I vieta (2015) ir III vieta (2020), Metų knyga paaugliams (2018, 2019), Metų knyga vaikams (2022).

Ilona Ežerinytė lapkričio 18 d. dalyvaus savo prozos knygos paaugliams „Dabar Marselis“ (Dominicus Lituanus, 2022) pristatyme.

Darau ir kuriu ne dėl to, kad kažką išmanau, o dėl to, kad noriu viena ar kita suprasti, išbandyti įvairius procesus, veikimo būdus ir formas, pažinti žmones, patenkinti smalsumą.

Neatsisakyčiau turėti stebuklingų galių, kaip ir kai kurie komiksų herojai. Norėčiau, kad visi suaugusieji galėtų sutikti ir apkabinti save kaip vaiką, ko nors išmokyti, įspėti. Būčiau dėkinga ir už gebėjimą keliauti laiku, kurį panaudočiau ne tik slaptam susitikinėjimui su Franzu Kafka, bet ir spartesniam idėjų realizavimui, mokymuisi.

Roberta Stonkutė lapkričio 18 d. dalyvaus Povilo Vincento Jankūno ir Rimanto Kmitos knygos apie Šiaulius „Keliuonė“ (Šiaulių dailės galerija, leidykla „Aukso žuvys“, 2023) pristatyme ir diskusijoje.

Į istoriją mane atvedė šeimos likimai ir giminės patirtys. Gimiau per Karibų krizę, kai pasaulis ir Lietuva laukė branduolinio karo. Iki penkiolikos augau vienkiemyje su tremtinių, partizanų, karo veteranų pasakojimais ir ginčais apie smetoninę Lietuvą, išgėrusių vyrų dainomis.

Taip istorija tapo mano dalimi, o jos tyrimas – gyvenimo būdu. Istorikui gyvenime svarbūs tik du dalykai: atsiminti, kad tiesos negalima išgalvoti, ir kai reikia – išdrįsti vienam atsistoti prieš minią ir valdžią…

Algimantas Kasparavičius lapkričio 18 d. dalyvaus Volodymyro Zelenskio knygos „Žinia iš Ukrainos“ (Alma littera, 2023) ir Serhijaus Rudenkos knygos „Zelenskis“ (Alma littera, 2023) pristatyme ir diskusijoje.

Donatas Puslys – Karalienės Mortos mokyklos filosofijos ir pažinimo teorijos mokytojas. LRT Klasika radijo laidos „Paribio pokalbiai“ bendraautoris, televizijos laidos „Išpažinimai“ vedėjas.

Donatas Puslys lapkričio 18 d. dalyvaus Volodymyro Zelenskio knygos „Žinia iš Ukrainos“ (Alma littera, 2023) ir Serhijaus Rudenkos knygos „Zelenskis“ (Alma littera, 2023) pristatyme ir diskusijoje.

Luka Lesauskaitė daugiau nei 10 metų užsiima visuomenine veikla, skirta pilietiškumo ir savanorystės idėjų sklaidai Lietuvoje. Ketvirtą sezoną veda LRT radijo laidą „Vardan tos“. 2022 metais „PR Impact“ apdovanojimuose buvo išrinkta Metų komunikatore.

Luka Lesauskaitė dalyvaus Eimanto Gudo knygos „Mėlynas kraujas“ (Alma littera, 2023) ir Ilonos Skujaitės romano „Karo nuotaka“ (Alma littera, 2023) pristatyme bei ir diskusijoje.

20 metų žurnaliste (Lrytas TV, Delfi TV, LNK) dirbanti Daiva Žeimytė-Bilienė žiniasklaidoje yra sukaupusi įvairialypės patirties.

Daiva Žeimytė-Bilienė lapkričio 18 d. dalyvaus Volodymyro Zelenskio knygos „Žinia iš Ukrainos“ (Alma littera, 2023) ir Serhijaus Rudenkos knygos „Zelenskis“ (Alma littera, 2023) pristatyme ir diskusijoje.

Mokslininkė Urtė Starkevič pristatys savo knygą „Mikropolis“ apie bakterijas ir jų pašėlusius nuotykius žmonių pasaulyje. Autorė jau trylika metų dirba mokslinį darbą laboratorijoje ir kiekvieną dieną atlieka ypatingus eksperimentus su bakterijomis. Ji mielai supažindins savo mylimus skaitytojus su biotechnologijos mokslu. Susitikimo metu bus galima pamatyti ir tikrų laboratorinių indų bei bakterijų nuotraukų. Ateikite ir įsitikinkite, koks nuostabus MIKROORGANIZMŲ PASAULIS!

Dalyvių laukia knygos pristatymas ir edukacinė dalis.

Gimusi ir augusi Vilniuje, bet šiuo metu įsikūrusi pajūryje. Skambinu kanklėmis ir kuriu dainas pagal poeto Vlado Braziūno eiles. Iš tiesų ne tik pagal V. Braziūno, bet turiu dar vieną mylimą poetę – Stasę Lygutaitę-Bucevičienę. Kartais dainos gimsta ir su mano tekstais. Ruošiuosi savo antrojo albumo, į kurį suguls mano muzika ir poeto Vlado Braziūno eilės, įrašams.

Agota Zdanavičiūtė lapkričio 18 d. dalyvaus Vlado Braziūno poezijos rinktinės „Laiko pralandos“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022) pristatyme ir diskusijoje.

Turbūt daugelis poetų pasakytų, kad atsakymų apie jo gyvenimą reikia ieškoti jo kūryboje. Esu vienas iš tokių. Mokykla, studijos, knygų skaitymas – tai gali užvesti ant tako, bet ne nuvesti tuo taku. Todėl žinau, kad gyvenimas kuria kūrybą, kaip ir kūryba kuria gyvenimą. Senovės piešiniuose tai vaizduojama kaip drakonas, įsikandęs į savo uodegą.

Arnas Ališauskas lapkričio 18 d. dalyvaus Rimvydo Stankevičiaus poezijos rinkinio „Įsitvėrimai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2023), Ramunės Brundzaitės poezijos rinkinio „Tuščių butelių draugija“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022) pristatyme ir diskusijoje.

Teatro, kino ir televizijos aktorius, lėlininkas, pagal savo ir kitų poetų eiles kuriantis dainas ir be galo mylintis poeziją, mėgstantis ją skaityti vienumoje ir dalintis su kitais poezijos mylėtojais. Apdovanotas Laimono Noreikos aktoriaus skaitovo prizu (2021).

Mindaugas Ancevičius lapkričio 18 d. dalyvaus Rimvydo Stankevičiaus poezijos rinkinio „Įsitvėrimai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2023), Ramunės Brundzaitės poezijos rinkinio „Tuščių butelių draugija“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022) pristatyme ir diskusijoje.

Visų pirmiausia esu dėstytoja, o šalia to teko veikti pačių įvairiausių dalykų, gyventi įvairiose vietose, tad nuobodžiu savo jau ilgoko gyvenimo nevadinčiau, bet todėl sunku su kokia viena tema ar vieta susitapatinti. Esu priklausoma nuo skaitymo. Visada domino (ir tebedomina) religija, menas ir politika, sunkiai pakenčiu paviršutiniškumą, o dar labiau – manipuliavimą, todėl vis patenku į visokias diskusijas. 

Irena Vaišvilaitė lapkričio 10 d. dalyvaus Agnės Žagrakalytės  romano „Triukšmaujantys: katalikai“ (Tyto alba, 2022), Vilmos Žaltauskaitės monografijos „Paklusnūs žmonės. Romos katalikų dvasininkų sociokultūrinė laikysena XIX a. II pusės Lietuvoje“ (Lietuvos istorijos institutas, 2022) pristatyme ir diskusijoje.

Asta Liaudanskienė lapkričio 18 d. ves kriaučiukų dirbtuvėles „Nykštukas ir draugai“.

Edukacija skirta ikimokyklinio, priešmokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikams, tėveliams ir pedagogams, norintiems išmėginti elementarius lėlyčių gaminimo būdus.

Edukacijos dalyviai susipažins su keliais lėlyčių kūrimo būdais: lėlyčių-šaukštelių konstravimu ir lėlyčių dekoravimu. Spalvikliu pieš veidelio emocijas. Pabandys puošti rūbelius, įsiūti sagas, dygsniuoti audinį siūlais. Vers karoliukus ant vielutės, iš jų gamins rankytes ir kojytes. Mokysis pinti kasytes iš mezgimo siūlų. Galės puošti mažas rankines su veidukais, kurti kūnelį prie jų. Kurs personažus: nykštuką, princesę, kiškutį, voriuką, švelnutį iš kailiuko ir pačių sugalvotus veikėjus.

Sukurtus darbelius dalyviai nešis į namus, dalinsis įgytais įgūdžiais su kitais.

Draugaukime su lėlėmis, leiskime sau fantazuoti ir kurti.

Savarankiškai keliauti pradėjau tikrai per anksti. Maniau, kad šią maniją išaugsiu kaip kokią vaikišką alergiją… Šiais metais tapau kelionių vadovu – gidu (taip gydyti priklausomybę kur kas pigiau), išmaišiau Europą traukiniais, autobusais, laivais, lėktuvais ir dar negana.

Vis dėlto esu muziejininkas, baigęs istorijos studijas. Ant mano darbo kompiuterio ekrano – Kazimiero Pakšto, sėdinčio lotoso poza prie Viktorijos krioklių, fotografija ir tai ne pokštas.

Žygimantas Ruškys lapkričio 16 d. dalyvaus Algirdo Kumžos knygų „Himalajai. Vienos ekspedicijos dienoraštis“ (BALTO leidybos namai, 2019) ir „Oranžinis romanas“ (BALTO leidybos namai, 2022) pristatyme ir diskusijoje.

Esu saksofonistas SaxFlow – Mantas Kalinauskis. Groju gimtadieniuose, vestuvėse, krikštynose ir kituose įvairiuose renginiuose. Valdau šį instrumentą jau beveik devynerius metus ir neketinu jo palikti dulkėti!

Manto atliekamą muziką išgirsite Šiaulių knygų mugės uždaryme lapkričio 18 dieną.